ŠUNS ANATOMIJA

BENDROJI ANATOMIJA

           Šunys paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą ir kai kurias vandenynų salas. Tai pirmasis žinduolis, kurį žmogus prisijaukino dar žiloje senovėje – XII-VII tūkstantmetyje pr. Kr.

           Šuns kūnas sudarytas iš įvairių, skirtingas funkcijas atliekančių organų sistemų. Stuburas yra skeleto ašis, kurio priekyje yra kaukolė, o šonuose šonkauliai ir galūnės. Šuns liemuo grakštus ir raumeningas, jis vaikšto remdamasis pirštais su stipriais nagais. Tiek mažo ir didelio šuns skeletas yra tos pačios sandaros, skiriasi tik kiekvieno kaulo dydis ir storis. Kaip ir kitų žinduolių, šuns skeletas yra viso kūno rėmas ir pagrindas. Šuns griaučius pirmiausia sudaro kaukolė su giliomis ir gerai apsaugotomis ertmėmis akims ir ausims. Snukio dalyje yra apatinis ir viršutinis žandikauliai.

             Stuburas skirstomas į penkias dalis. Kaklo dalį sudaro 7 judriai sujungti slanksteliai. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas ATLANTU, antrasis EPISTROFĖJUMI. Šie du  slanksteliai savo forma skiriasi nuo visų kitų slankstelių ir užtikrina galvos judrumą. Ant jų ataugų tvirtai laikosi raumenys.

          Krūtinės dalyje yra 13 slankstelių, prie kurių sąnarių pagalba tvirtinasi išgaubti šonkauliai, sudarantys krūtinės ląstą (šonkaulių apatiniais galais remiasi į krūtinkaulį ir yra sujungti kremzlėmis su krūtinkauliu). Krūtinės slanksteliai, šonkauliai ir krūtinkaulis sudaro tvirta krūtinės ląstą. Šuo turi 13 šonkaulių porų, tarp jų 9 tikruosius bei 4 netikruosius. Netikrųjų šonkaulių kremzlės tarpusavyje susijungę, sudarydamos taip vadinamą kremzlinį šonkaulių lanką. Krūtinės ląsta apsaugo gyvybiškai svarbius organus – širdį ir plaučius. Šonkaulių išgaubimas yra būdingas tam tikroms veislėms ir, dažniausiai, aprašomas standarte.

         7 juosmens dalies slanksteliai yra judrūs, šonkaulių nėra. Juosmens slanksteliai sudaro stuburo dalį tarp paskutinio šonkaulio ir kryžiaus kaulo.

         3 kryžkaulio slanksteliai (kurie yra suaugę tarpusavyje ir sudaro taip vadinamą kryžiaus kaulą) suaugę su dubens kaulais. Už kryžkaulio dalies yra 20-23 uodegos slanksteliai. Priekinę galūnę sudaro peties mentė, petikaukis, dilbio kaulai, priešpetis, plaštaka ir pirštai. Užpakalinę galūnę – dubens kaulai, šlaunikaulis su kelio girnele, blauzdos kaulai, kulno, pėdos (slėsnos) ir pirštų kaulai. Visą šuns skeletą sudaro 271-282 kaulai.

KAUKOLĖ

Šuns kaukolė su giliomis ir gerai apsaugotomis ertmėmis akims ir ausims. Kaukolė susideda iš kiaušo ir snukio kaulų, sudarančių kaukolės ertmę, kurioje yra galvos smegenys. Skirtingų veislių šunims yra būdingas skirtingas snukio dalies ilgio santykis su kiaušo dalies ilgiu bei pločiu, o taip pat perėjimas nuo kiaušo dalies prie snukio, dar vadinamu “stopu”. Nuo erdvių akiduobių lanku atsikiša skruostikauliai, kurie sudaro pagrindą galingų kramtomųjų raumenų prisitvirtinimui. Snukio dalyje yra apatinis ir viršutinis žandikauliai. Prie kaukolės sąnariu tvirtinasi apatinis žandikaulis, kurio judesius užtikrina kramtomieji raumenys. 

DANTYS

         Dantys yra išsidėstę apatiniame bei viršutiniame žandikauliuose. Suaugęs šuo turi 42 dantis, šuniukai turi 28 dantis.

       Suaugusio šuns dantų formulę sudaro (kiekvienoje žandikaulio pusėje): kiekvienoje žandikaulio pusėje yra po 3 kandžius, vieną iltį ir 4 prieškrūmius (premoliarus). Viršutiniame žandikaulyje yra po 2, o apatiniame po 3 krūminius (moliarus). Pirmasis krūminis apatiniame žandikaulyje bei ketvirtasis prieškrūmis viršutiniame žandikaulyje yra ypatingai išsivystę ir vadinami “plėšriaisiais dantimis”. Dantys numeruojami kiekvienoje žandikaulio pusėje atskirai ir žymimi sekančiai:

Kandžiai – Incisivi – numeruojami nuo žandikaulio vidurio ilčių link – I1, I2, I3

Iltys – Canini – kiekvienoje pusėje po vieną ir žymima C;

Prieškrūmiai – Premolaren – P1, P2, P3, P4;

Krūminiai – Molaren – M1, M2, M3.

         Kartais dantų formulė būna nepilna (mažiau 42), tai yra tūksta kai kurių dantų – toks reiškinys vadinamas oligodontija. Kai dantų būna per daug, kalbama apie polio dontiją. Šuo privalo turėti 42 dantis.

        Mažų šuniukų pieniniai dantys išdygsta anksti, 3 – 4 savaičių amžiaus, o 4 – 6 mėnesių amžiaus pasikeičia į nuolatinius dantis. Pieniniai dantys savo išvaizda skiriasi nuo nuolatinių dantų. Jie yra mažesni ir baltesni nei pastovieji. Jauni šuniukai turi 28 pieninius dantis (6 kandžius, 2 iltis ir 6 prieškrūminius dantis viršutiniame žandikaulyje ir tiek pat dantų apatiniame), krūminių pieninių dantų neturi šuniukai.

        Didžiąją danties dalį sudaro dentinas, kurio sudėtis panaši į kaulo. Dentiną sudaro ląstelės, vadinamos odontoblastais, ir šią struktūrą sustiprina kalcio fosfato junginiai. Danties pulpoje (dar vadinamoje danties minkštimu), kurią apgaubia dentinas, randamos kraujagyslės ir nervai. Išoriniame paviršiuje danties vainiką padengia emalis, kuris yra tvirta neturinti kraujagyslių medžiaga, stipresnė už kaulą, o cementas apgaubia danties šaknį.